kukštelėti

kùkštelėti, -ėja (-ia), -ėjo 1. intr. bakstelėti, stuktelėti, kaukštelėti: Juozas Petrą kùkštelia į pašonę, kad tas toliau ginčytųsi Vlkv. Kiek čia reikė tam uzboniokui – kùkštelėjai, ir sudužo Dgl. 2. tr., intr. tyliai pasakyti, pakuždėti: Vileikienė kukštelėjo sūnui: – Matai, sakiau, nešnekėk nieko! V.Kudir. Įsitikinęs tatai piršlys kukštelėjo jaunikiui, kad neleistų mergai atšalti LzP. Bus gerai! – kukštelėjo jis man į ausį rš. Jis prošnibždomis kažką kukštelėjo rš.